- kakliai
- kãkliai (dial.) sm. pl. (2) žr. kaklas 1: Rugiai didumo aukščiau kaklių Ėr. Buvo vandens aukščiau kãklių Grž. Čia upė gili, bus tau lig kaklių Ėr. Sušlapo visas iki pat kaklių Slč.
◊ ikì (lìgi) kãklių daug, pakankamai: Darbo turi lìgi kãklių Jnšk. Daug valgyk, pas mus yra ikì kãklių Pc.
Dictionary of the Lithuanian Language.